- virtinks
- virtìnks interj. žr. virtinkš 1: Kai vošiu aš tau per sprandą, tai tu tik virtinks į vandenį rš. ^ Virtìnks kebėkš, nei šunys neloja (akėčios) Anč.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
virtinkš(t) — virti̇̀nkš(t) išt. Virti̇̀nkšt kū̃lio pérsivertė … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
virtinkš — virtìnkš interj. DŽ, NdŽ žr. virtinkšt: 1. Srv Virtìnkš virtìnkš ir nuriedėjo nuo pečiaus Kvr. Karveliai virstakūliuoja ore: virtìnkš virtìnkš An. Virtìnkš apsivertė ant kito šono ir vėl miega kaip užmuštas Pg. 2. Vienos an dviračio, kitos… … Dictionary of the Lithuanian Language
žnekt — 1 žnèkt interj. DŽ, NdŽ, Snt, Tlž 1. Kt atsitrenkimui nukritus žymėti: Vaikas žnèkt ant žemės Grž. Tetė kaip dėjo su kirviu kalakutui par galvą, galva tik žnèkt Mžš. Žnèkt kaip davė, kaip puolė, tai tik žnèkt J.Jabl. Tiktai senučiai virtinkš … Dictionary of the Lithuanian Language
bilkšt — bìlkšt interj., bil̃kšt 1. bilst (kartojant nusakomas beldimo, sutrenkimo garsas): Ji atbėga – bìlkšt bìlkšt bìlkšt į duris Jrb. 2. virtinkš: Tempė tempė kumelė vežimą, bil̃kšt – ir išvirto [iš pleškių] Jrb. 3. šiaip kokiam staigiam veiksmui… … Dictionary of the Lithuanian Language
biriokšt — interj. keberiokšt, virtinkš: Tik vežimas biriokšt ir apsivertė Kb … Dictionary of the Lithuanian Language
bridinkt — bridìnkt interj. Brs, bridiñkt vinkst, virtinkš, burdinkš (parvirtimui žymėti): Ans bridinkt kūlverstais išvirto J. Bridiñkt ir pavirto arklys bėgdamas Škn. Vežimas bridiñkt ant šono ir apvirto Grg, Pln. Tas tik kapt jam į krūtinę, bridìnkt… … Dictionary of the Lithuanian Language
bultykš — interj. virtinkš, burdinkš: Galva žemyn bultykš! A.Vien … Dictionary of the Lithuanian Language
duduk — dudùk interj. bumbt, virtinkš: Vaikynas (vaikas) dudùk ir išvirto iš lopšelio Asv … Dictionary of the Lithuanian Language
kabardinkšt — kabardiñkšt interj., kabardìnkšt virtinkš (parvirtimui žymėti): Kabardiñkšt pargriuvo ir gulia sau Jnšk. Kabardìnkšt ir gulia Grž … Dictionary of the Lithuanian Language
kebėkšt — interj. J(Slv), Ds virtinkš, keberiokšt: Ta tik kebėkšt ir išvirto Kt. Tas tik kebėkšt ir nugriuvo Gs. Kebėkšt vaikas ir išvirto Vb, Sb. Kebėkšt ir pastatė kepšes! Grž. Kebėkšt aukštielnykas! Kp. Aš tik pykšt, briedis kebėkšt rš. Užpuolikas… … Dictionary of the Lithuanian Language